Спортивный директор «Жальгириса» Миндаугас Николич: «Зенитовцы помогли «Жальгирису» спасти имя»

„Спорт день за днем“, Дмитрий Розман автор „Спорта“

2011 m. sausio 18 d.
 

Далеко не всем воспитанникам питерского футбола посчастливилось получить возможность по-настоящему прогрессировать. Но есть и удачные примеры. В минувший вторник бывший игрок и капитан молодежного состава «Зенита» Павел Комолов перешел из вильнюсского «Жальгириса» в польский клуб «Белхатов», а его партнер по команде и также петербуржец Ян Бобровский отправился на просмотр в калининградскую «Балтику». Интерес к игрокам дубля «Зенита», проведшим последний сезон в Литве, не угасает. Поэтому мы и решили побеседовать со спортивным директором «Жальгириса» Миндаугасом Николичем.

— Миндаугас, в России уже стали забывать о существовании литовского футбола, как прошлой весной «Жальгирис» напомнил о себе, подписав контракты с тремя перспективными футболистами из Санкт-Петербурга. Кому и как пришла в голову идея обратить внимание на российскую молодежь?

— Мы ставили цель попасть в «тройку» по итогам сезона, и очень важно было не промахнуться с легионерами. На первый год решили не рисковать с африканцами и южноамериканцами, а обратились к соседям. И не прогадали! Ребятам из России очень легко адаптироваться к Литве, поскольку многие здесь говорят по-русски. Кроме того, нет проблем и в мелочах, к примеру пригнать собственное авто. Прибавьте к этому интересный современный город Вильнюс, и многое сразу станет ясно.

— Можете сказать отдельно про всех трех экс-зенитовцев?

— Первым на просмотр позвали чемпиона Европы среди 17-летних Яна Бобровского. Он хорошо проявил себя, мы сразу же предложили ему контракт. Нас подкупили его бойцовский характер, стремление выиграть во что бы то ни стало. Потом приехал Нагуманов, у которого было немало положительных рекомендаций. Его главной задачей было помочь наладить процесс перехода из обороны в атаку, с чем он весьма прилично справился. И последним прибыл Комолов, в лице которого мы нашли настоящего диспетчера, он был мотором команды и подарил болельщикам немало незабываемых эмоций. Например, в важном матче он забил мяч прямым ударом с углового! Все трое пришлись ко двору, придерживались дисциплины как на поле, так и в быту, и в конце концов, обратили на себя внимание европейских команд.

— При этом «Жальгирис» занял 3-е место. Чего не хватило, чтобы стать чемпионом?
— Мы собирали команду с нуля, после того как «Жальгирис» рухнул в финансовую пропасть, у нас не было ни одного игрока на контракте. Нужно было потратить время, чтобы сыграться. Это, увы, произошло не сразу, может, иногда не хватало и везения. Тем не менее мы рады, что сотворили чудо и спасли имя клуба. Теперь, в новом сезоне, наши амбиции возрастут!

— Бобровский и Комолов покинули команду. Первый находится на просмотре в «Балтике», второй подписал контракт с польским «Белхатовом». Не собираетесь ли еще поискать игроков в Петербурге?

— Верно, у нас был хороший опыт с петербуржцами, и мы были бы рады дальше продолжать эту селекционную политику. Рассчитываем пригласить пару ребят и в этом году, чтобы постараться выиграть чемпионат. Вообще, было бы здорово стать в Литве такой же величиной, как БАТЭ в Белоруссии или «Шериф» в Молдавии. Думаю, этого реально добиться в течение двух лет.

— Как поляки вышли на Комолова? И есть ли у него способности, чтобы расти дальше?

— Мы часто играем контрольные матчи именно с представителями польского чемпионата. Вот и получилось, что он попал на заметку представителям «Белхатова». На самом деле Паша сразу же привлек внимание многих клубов. Уже летом мы имели много предложений из разных стран, интересовались клубы из российской премьер-лиги, Украины, Греции, Польши и Израиля. Но мы решили, что Комолову лучше закончить сезон в «Жальгирисе». Потом выбрали «Белхатов», поскольку этот вариант выглядит самым перспективным в плане развития игрока. Самое главное именно это — помочь футболисту развиваться и достичь вершины.

— Были ли предложения по Нагуманову и Бобровскому?

— Андреем интересуются клубы из России, Польши, Румынии и Кипра. То же касается и Яна. Я уверен, что у обоих хорошие шансы найти себе достойную команду!

 

Bronzinio „Žalgirio“ rožiniai planai

2011 m. sausio 7 d.

„Lietuvos žinios“ Vilmantas REMEIKA

Lietuvos futbolo virtuvėje po Naujųjų spengiančią tylą keičia bruzdėjimas. A lygos klubai pamažu pradeda rengtis šių metų sezonui, kuris startuos kovo mėnesį. Dar gruodžio mėnesį pirmi pradėjo sportuoti Lietuvos čempionai Panevėžio "Ekrano" futbolininkai. Prieš šventes sportinę formą stengėsi palaikyti ir Marijampolės "Sūduvos" bei Pakruojo "Kruojos" komandos. Pirmadienį ėmė treniruotis "Šiauliai" ir Gargždų "Banga", o vakar po žiemos miego akis prakrapštė ir Vilniaus "Žalgirio" žaidėjai.

 

Laikai keičiasi
2010-aisiais "Žalgiris" išgyveno renesansą. Prieš dvejus metus legendinis klubas buvo atsidūręs ties prarajos kraštu, bet pasikeitus jo valdžiai, atsiradus rėmėjų žalgiriečiai pernai sugrįžo į A lygą ir iškovojo bronzos medalius.

Vakar "Žalgiris" oficialiai pradėjo pasirengimą sezonui ir prisistatė visuomenei. Dar prieš trejus ketverius metus tai atrodė neįmanoma. Tuometė klubo valdžia slėpė informaciją net nuo aistringiausių komandos gerbėjų. Futbolininkai į ekipos peržiūras atvykdavo ir išvykdavo tarsi atlikdami slaptą karinę misiją. Sirgaliai apie draugiškas rungtynes sužinodavo tik joms pasibaigus. Vadovai vengė viešumo, treneriai apeidavo žurnalistus ratais. Klubo sporto bazėje pašaliniai buvo nepageidaujami.

Pasikeitus "Žalgirio" vadovybei susirūpinta komandos įvaizdžio formavimu. Naujieji ekipos vadovai puikiai suvokė, kad be viešumo neturės ir populiarumo. Tad vakar į pirmąją "Žalgirio" treniruotę buvo pakviesti visi norintieji išvysti bronzinę sostinės komandą.

 

Biudžetas padidėjo
"Greičiau, greičiau! Judink rankas!" - šaukė ant auklėtinių naujasis "Žalgirio" treneris 52 metų Vitalijus Stankevičius. Jis pakeitė anksčiau šias pareigas ėjusį Igorį Pankratjevą.

Per pirmą treniruotę kai kurie žalgiriečiai atrodė lėtoki, tarsi ką tik pakilę nuo šventinio stalo. "Čia dar liko silkės", - po sunkių pratimų bandydamas atgauti kvapą ir glostydamas pilvą juokavo saugas Egidijus Juška.

"Man tai tik pirma diena su "Žalgiriu", todėl ankstoka vertinti žaidėjų galimybes. Komanda tebekomplektuojama - laukiame kelių naujokų", - sakė V.Stankevičius.

Po praėjusio sezono Vilniaus klubas atjaunėjo. Atsisakyta vyresnių futbolininkų Igorio Morino, Giedriaus Barevičiaus, Igorio Steško, Pavelo Leuso paslaugų, į užsienį išvyko Davydas Arlauskis ir Algis Jankauskas, nepratęstos sutartys su rusais Janu Bobrovskiu ir Romanu Nagumanovu. Juos pakeitė buvę ir esami jaunimo rinktinės nariai Georgas Freidgeimas, Deivydas Matulevičius, Denisas Gordejus, perspektyvus 19-metis gruzinas Bakari Adamia, į komandą sugrįžo vartininkas Marius Rapalis. "Žalgiris" pratęsė sutartis su 22-ejų gynėju Egidijumi Vaitkūnu ir 24-erių puolėju Artūru Jeršovu. E.Vaitkūnas pernai A lygoje žaidė 26 iš 27 rungtynių, o A.Jeršovas tapo rezultatyviausiu komandos futbolininku (11 įvarčių).

Šis sezonas "Žalgiriui" bus išskirtinis - po 6 metų pertraukos ekipa vėl rungtyniaus Europos taurių varžybose. Tad artimiausiu metu ją turėtų sustiprinti dar 6-7 naujokai. Padidėjo ir klubo biudžetas - jis sieks per 2 mln. litų. Vis dėlto "Žalgiris" savo galimybes vertina realiai. "Antroji vieta", - artėjančio sezono tikslą A lygoje nurodė V.Stankevičius.

 

2013-ųjų vizija

"Žalgiris" lieja prakaitą futbolo manieže. Nuo sausio 22 dienos vilniečiai kiekvieną šeštadienį žais draugiškas rungtynes su Lietuvos ir Latvijos klubais. Vasarį numatyta stovykla Lenkijoje. Ten ketinama surengti trejas draugiškas rungtynes su šios šalies aukščiausiosios lygos klubais. "Norime išbandyti jėgas su stipriais varžovais, kad, gavę į kaulus, pamatytume savo trūkumus", - tvirtino treneris.

Nors "Žalgiris" atgimė tarsi feniksas iš pelenų, legendinei komandai tenka benamės dalia. Klubui nepavyko pratęsti arenos panaudos sutarties su "Žalgirio" stadiono valdytojais. Todėl šį sezoną futbolininkai žais "Vėtros" stadione, kurio valdymą perėmė Lietuvos futbolo federacija.

"Žalgirio" vadovai patyliukais brandina planą pasistatyti areną. Pasak klubo vykdomosios direktorės Vilmos Venslovaitienės, greitai tai gali tapti realybe. "Stadionas būtų ne tik mūsų, bet viso Vilniaus. Jau yra projektas, dirbame su savivaldybės darbuotojais. Tikimės, kad iki 2013-ųjų gegužės arena iškils, - dėstė V.Venslovaitienė. - Kai turėsime gerą stadioną, galėsime pasikviesti stiprių užsienio klubų. Tokių kaip Sankt Peterburgo "Zenit". Ši komanda atvyktų ir dabar, tačiau neturime kur jos priimti, o Kaune žaisti nesinori."



“Žalgiris” nesigaili išsprūdusio sidabro
2010 lapkričio mėn. 24 d. 15:02:37
Evaldas GELUMBAUSKAS, “Respublikos” žurnalistas

Vos prieš metus Vilniaus “Žalgiris” buvo tik Lietuvos futbolą kelis dešimtmečius reprezentavusios legendinės komandos šešėlis. Po finansinių kataklizmų 2008 metais iš A lygos pasitraukusi ekipa kapanojosi I lygoje ir išsilaikė tik futbolo entuziastų pastangomis. Bet po metų situacija kardinaliai pasikeitė - atsinaujinęs “Žalgiris” ne tik sugrįžo į aukščiausią lygą, bet ir iškovojo bronzos medalius.

Gerai ir bronza
Per metus Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) pagrindu įkurtas “Žalgiris” ne tik sugrįžo į stipriausių A lygos komandų gretas, bet ir realiai pretenduoja į dalyvavimą Europos taurių turnyruose. Bent jau tokią žinią vakar Vilniaus rotušėje vykusiame komandos sezono uždarymo renginyje perdavė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius. Pasak komandos trenerio Mindaugo Čepo, prieš sezoną klubo vadovai kėlė tikslą - patekti tarp trijų geriausių A lygos komandų. “Galėjome būti ir antri, bet džiaugiamės ir trečia vieta. Puikiai atsimenu, kas buvo prieš metus, kai apskritai galvojome tik apie išgyvenimą, tad bronzos medaliai yra puikus rezultatas”, - teigė sunkiausiais metais su komanda dirbęs specialistas. VMFD “Žalgirio” sporto direktorius Mindaugas Nikoličius taip pat nesigailėjo “paleistų” sidabro medalių. “Komanda buvo formuojama “nuo nulio”. Prieš sezoną tikėjomės įsiterpti į kovą dėl medalių. Dabar, palyginti su kitų A lygos komandų biudžetais ir sudėtimis, manau, kad esame savo vietoje, - samprotavo M.Nikoličius. - Be abejo, norisi būti kuo aukščiau - sezono eigoje galvojome ir apie aukso medalius. Vis dėlto mums tai pirmas sezonas, ir išstumti iš užimamų pozicijų A lygos senbuvius - “Ekraną”, “Sūduvą” - mums dar per sunku. Džiaugiuosi, kad aukščiau bambos neiššokome, bus paprasčiau siekti tikslų kitais metais”.

Pakilo iš pelenų
Sezono pabaiga “Žalgiriui” buvo gerokai linksmesnė nei jo pradžia. Šių metų pradžioje komanda rinkosi dar nežinodama, ar galės dalyvauti A lygos kovose. Klubo vykdomosios direktorės Vilmos Venslovaitienės teigimu, sunkiausia buvo prisivilioti rėmėjus. “Iš pradžių buvo labai sunku įtikinti verslininkus, kad “Žalgiris” bus pajėgi komanda. Rėmėjams reikia rezultato, o mes tik galėjome parodyti savo tikslus - kad sieksime užimti trečią vietą. Biudžetą rinkome visus metus, darbas tęsiasi ir šiuo metu. Bet po šio sezono neabejoju, kad biudžetą pavyks surinkti anksčiau”, - prognozavo V.Venslovaitienė.

Komandos biudžetą papildys ir šį sezoną atsiskleidusių futbolininkų pardavimas. “Mūsų tikslas - parodyti perspektyviems futbolininkams, kad “Žalgiris” gali tapti tramplinu į aukštesnio lygio komandą. Šiais metais pavyko sėk-mingai pasirinkti legionierius - tiek Pavelas Komolovas, tiek Andrejus Nagumanovas pateisino mūsų lūkesčius. Natūralu, kad sulaukėme ne vieno pasiūlymo juos parduoti. Dėmesio sulaukė ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai - šiuo metu du “Žalgirio” futbolininkai išvyko į Belgiją, kur dalyvauja aukščiausios lygos klubo peržiūroje”, - pabrėžė M.Nikoličius.

M.Čepas grėsmės prarasti lyderius nesureikšmino. “Prieš sezoną komandą subūrėme per labai trumpą laikotarpį, teko peržiūrėti daug žaidėjų ir atsirinkti geriausius. Galiu pasakyti, kad rinkdami žaidėjus, mes neieškojome žvaigždžių. Mūsų uždavinys buvo sukurti komandą žvaigždę. Sezono eigoje įsitikinome, kad nesuklydome. Tokiu pat principu vadovausimės ir burdami komandą kitam sezonui”, - teigė “Žalgirio” vyriausiojo trenerio asistentas.

Žydrūnas Grudzinskas, futbolo komentatorius:
“Žalgiris” pelnytai iškovojo bronzos medalį. Prieš sezoną prognozavau, kad jie užims trečią vietą. Tiesa, paskutinėse sezono rungtynėse žalgiriečiai galėjo paneigti mano prognozes - reikėjo tik įveikti Marijampolės “Sūduvą” ir būtų pakilę laipteliu aukščiau. Bet kaip pirmam sezonui - rezultatas tikrai neblogas. Svarbiausia, kad pasikeitė pats klubas - atėjo žmonės, turintys vidinę motyvaciją, norą tobulėti, buvo sukurta efektyviai veikianti struktūra. Dėl to ir futbolininkų rezultatai buvo geri - nes jiems nereikėjo galvoti apie pašalinius dalykus, o tik koncentruotis rungtynėms.

                                                                    Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Lietuvos futbolo klubams garbė svarbiau už pinigus

2010-11-09 11:25
 lrytas.lt

Kas vertingiau – Lietuvos futbolo vicečempiono titulas ar bronza, įsukta į čekį, kuris ekipai gali atnešti papildomus 310 tūkst. litų? Vilniaus „Žalgirio” ir Marijampolės „Sūduvos” ekipos ruošiasi paskutiniam sezonui mūšiui. Lapkričio 14-ąją Vilniaus „Sportimos” manieže vyksianti dvikova lems, kuris klubas pasidabins A lygos sidabro medaliais.

Ir vilniečiai, ir marijampoliečiai po 26 mačų turi po 55 taškus. Jų tarpusavio mačai šį sezoną baigėsi 0:0 ir 1:1. „Sūduvą”, kuri sukaupė geresnį įmuštų ir praleistų įvarčių santykį, sekmadienį tenkintų dar vienos lygiosios. Tačiau intriguoja ne tik šios dvikovos sportinė pusė. Įdomios yra ir finansinės aplinkybės.

Likti žemiau – pelningiau
UEFA varžybų reglamentas lemia iš pirmo žvilgsnio paradoksalią situaciją – 3-ioji vieta A lygoje finansiškai yra pelningesnė nei 2-oji. Pagal UEFA taisykles Lietuvai skiriami trys kelialapiai į antrąjį pagal prestižą Europos klubų turnyrą – Europos lygos varžybas.

Vienas bilietas atiteks LFF taurės laimėtojui, paaiškėsiančiam ateinantį pavasarį. Kiti du – A lygos sidabro ir bronzos prizininkams. Taurės laimėtojas ir šalies vicečempionas pateks tiesiai į Europos lygos antrąjį kvalifikacinį etapą.

Tuo tarpu komandai, Lietuvos pirmenybėse užėmusiai trečiąją vietą, tarptautinį sezoną teks pradėti nuo pirmojo atrankos etapo. UEFA šiemet už dalyvavimą kiekviename etapų ekipoms išmokės po 90 tūkst. eurų (per 310 tūkst. litų). Vadinasi, A lygoje trečia likusi komanda sėkmės atveju uždirbtų 90 tūkst. eurų daugiau nei iškovojusi sidabrą ir praleidusi pirmąjį atrankos etapą.

Šiemet taip pasisekė Tauragės „Taurui”, Europos lygoje įveikusiam pirmąjį barjerą. Tauragiškiai, nors ir baigė pasirodymą 2-ajame atrankos etape, iš viso uždirbo 180 tūkst. eurų. Tuo tarpu juos čempionate aplenkę „Sūduva” ir „Šiauliai”, taip pat suklupę 2-ajame Europos lygos etape, tenkinosi tik 90 tūkst. eurų išmoka.

Kalba tik apie pergalę
„Pagal tokį skaičiavimą, antrosios vietos šalies čempionate išvis neturėtų būti. Tik pirmoji ir trečioji, – šypsojosi „Sūduvos” klubo prezidentas Vidmantas Murauskas. – Mums garbė yra svarbiau nei pinigai. Komanda yra motyvuota ir iš visų jėgų sieks sidabro.”

„Vienareikšmiškai – norime pakilti kiek įmanoma aukščiau. Kuo geresnę vietą užimsime, tuo lengviau mums visiems bus ir kitą sezoną”, – į kalbas apie uždarbį bet kokia kaina nesileido „Žalgirio” klubo vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė.

Pernai subyrėjusio ir vėl prisikėlusio legendinio klubo vadovė pripažino, kad bronzos medaliai galėtų duoti didesnės finansinės naudos. Tačiau specialiai pralaimėdamas kovą dėl sidabro gali netekti ir garbės, ir pinigų. „Pirmajame atrankos etape mūsų lauktų sąlyginai silpnesni varžovai. Bet ir ten yra savi favoritai. Kas gali garantuoti, kad juos įveiktume?” – klausė V.Venslovaitienė.

Tikslų siekia tyliai
Apie 2 mln. litų biudžetą šiemet surinkusi sostinės ekipa dar pernai žaidė šalies 2-ojoje pagal pajėgumą lygoje, o šį sezoną iškart šoktelėjo į A lygos lyderių grupę. „Kai prieš sezoną prasitarėme apie aukštus tikslus, mus vadino kosmonautais. Todėl nutarėme garsiai didelių užduočių neįvardyti, o savo tikslo – bent 3-iosios vietos – siekti tyliai. Jį pasiekėme, bet sustoti neketiname”, – teigė „Žalgirio” klubo vadovė.

UEFA kliūčių nedarys?

Pagal UEFA taisykles Europos taurių varžybose gali dalyvauti trejus ir daugiau metų veikiantis klubas, jei jis prieš tai buvo bankrutavęs. Vilniaus miesto futbolo draugijos atkurtas „Žalgiris”, pakeitęs subyrėjusį verslininko Vadimo Kastujevo valdytą sostinės klubą, gyvuoja tik dvejus metus.

Lietuvos futbolo federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus teigimu, vilniečiams šis draudimas negalioja: „UEFA apribojimus taiko tik tada, jei tyčiniu bankrotu bandoma pabėgti nuo esamų skolų. Šiuo atveju klubą atkūrė kiti žmonės, turėdami visai kitus tikslus, todėl vilniečiams problemų neturėtų kilti.”


Taip UEFA.com pristato VMFD "Žalgirį" Europai. Straipsnį pateikiame originalo kalba, jį galite rasti paspaudę čia.

Žalgiris born again in Lithuania
Published: Wednesday 9 June 2010, 16.51CET

Dependent on contributions from fans for their survival last season, VMFD Žalgiris Vilnius have rocketed to the top of the Lithuanian table, reviving hopes of bringing the title back to the capital.

Having depended on hand-outs from fans for their survival last season, VMFD Žalgiris Vilnius have rocketed to the top of the table in Lithuania as their vision of becoming a community club bears fruit.

A third of the way through the 2010 season, Žalgiris – whose name means Green Forest – top the A Lyga standings; an incredible turnaround for a side marooned in mid-table in the second flight last term, fielding amateur players and surviving week by week thanks to contributions from fans. All of a sudden people are talking of the title returning to Vilnius for the first time in 11 years.

"It's hard to believe how much has changed," Ingvaras Butautas, a Žalgiris fan of 25 years told UEFA.com. "This time last year we had some hopes of promotion, but realistically the goal was to keep the club afloat. Thanks to the supporters we managed that, but that was only short-term survival. Without new sponsors and a competitive team, Žalgiris were still at risk."

Founded by fans in 2009 following the demise of FK Žalgiris, a side dating back to 1947 that won the last of their three Lithuanian titles in 1999, the new club's change of fortunes may be down to inspired leadership. Vilma Venslovaitienė and Mindaugas Nikoličius have experience working at clubs in Scotland and Germany, and spearheaded the group aiming to revive Žalgiris' fortunes.

With the newly-expanded A Lyga offering the new club a top-flight place if they got their house in order over the winter, Žalgiris got to work. Venslovaitienė, now the club's executive director, said: "Last December we created a vision and then had to work very, very hard. There were difficult moments, but we knew that in such a short time we had to work a little miracle."

Her vision depended in part upon getting the local community involved in the day-to-day running of the club. "Everyone can become part of this club," explained Venslovaitienė. "A good example is that the Vilnius civic authorities agreed to become co-owners. Only by bringing together the forces we have at our command can we overcome hard times like these."

Attracting sponsorship was only half of the battle and, as director of football, it fell to Nikoličius to recruit players. Assisted by ex-boss Mindaugas Čepas and new coach Igoris Pankratjevas – one of Žalgiris' stars in the 1980s – he pieced together a side of veterans, local talent and hungry foreign players, notably former FC Zenit St. Petersburg academy stars Jan Bobrovskiy, Pavel Komolov and Andrey Nagumanov.

A 3-0 opening-day defeat by FK Ekranas did not augur well, but a seven-game unbeaten run has since seen them take top spot. Pankratjevas is not counting his chickens just yet, though. "This is a good start but we have a long way to go," said the 44-year-old, a member of the Žalgiris side that finished third in the USSR in 1987. "The goal is to try and win every game and then see where that leaves us at the end of the season."